Apie tyrimus

Kodėl tyrimo projektas „Pilkoji gervė“?

Pilkoji gervė moksliniu aspektu yra savotiškai labai įdomi „modelinė“ rūšis. XX a. antros pusės pradžioje Lietuvoje ir Europoje ji buvo laikoma reta rūšimi. Stiprėjant gamtosaugos idėjoms, kaip ir daugelis kitų nykstančių paukščių rūšių, pilkoji gervė buvo įrašyta į daugumos Europos valstybių, tame tarpe ir Lietuvos raudonąsias knygas, jos apsaugai buvo skirtas padidintas dėmesys. Lietuvai jungiantis prie Europos Sąjungos, šalyje buvo įsteigta net keletas paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtų šios rūšies vietinių populiacijų išsaugojimui. Pagaliau per pastaruosius 30 metų vyresni žmonės tapo liudininkais, kaip šalies gervių populiacija akivaizdžiai auga. Ir dar daugiau – pasigirsta negarsių žemdirbių nusiskundimų, jog pilkosios gervės jiems padaro ir nuostolių. Todėl galima sakyti, kad pilkosios gervės regioninių populiacijų gausos ir šios rūšies apsaugos būklės pokyčiai per pastaruosius 50 metų yra vieni sudėtingiausių ir įdomiausių Europoje.

Tuo pačiu yra akivaizdu, kad, nors rūšies populiacija Rytų ir Šiaurės Europos regione labai išaugo, mes labai paviršutiniškai žinome kas lėmė tokį populiacijos sėkmingą pagausėjimą, kiek pasikeitė šios rūšies ekologija, o ypač jos ekologinė niša, kokias naujas buveines šie paukščiai užėmė. Lietuvoje mes taip pat labai mažai žinome kur gyvena ir kokias buveines užima nesiveisiantys individai (nesubrendę ir nesėkmingai bandę veistis); kiek pastovios yra šių paukščių vasaros nakvynių ir sankaupų vietos, kur šie paukščiai maitinasi ir ar tuo metu gali padaryti kokių nors nuostolių žemės ūkiui. Trūksta žinių ir apie tai kaip Lietuvos pilkosios gervės populiacijos paukščiai migruoja ir kur jie žiemoja. Atsakyti į daugumą šių klausimų, manome, įmanoma tik į stebėjimus įtraukiant pakankamai daug tyrėjų iš visos šalies, duomenų ir informacijos rinkimui panaudojant modernius šiuolaikinius duomenų rinkimo ir jų tvarkymo būdus. Tam tikslui ir sukurta ši svetainė, kurios pagalba visuomeniniai stebėtojai gali internete online režimu labai operatyviai pateikti visus svarbius duomenis apie matytas gerves (tame tarpe pažymėti stebėjimo vietą virtualiame vietovės žemėlapyje).

PROJEKTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Ilgalaikis projekto tikslas:

Tirti pilkosios gervės (Grus grus) ekologijos pokyčius Lietuvoje, sąsajoje su besitęsiančiu populiacijos gausumo augimu, klimato kaita ir antropogenine veikla, kaip aplinkos stresoriumi.

Projekto uždaviniai (2017 m.):

1) Tirti gervės paplitimą, buveinių rinkimąsi ir naudojimą bei vietinių populiacijų gausą ir jos dinamiką skirtingais sezonais:

a) registruoti gervių veisimosi vietas (04-07 mėn.);

b) registruoti besiveisiančių paukščių maitinimosi vietas (04-07 mėn.);

c) registruoti nesubrendusių ir todėl nesiveisiančių bei nesėkmingai besiveisusių gervių vasaros bei rudens nakvynės (vadinamų sankaupų) vietas (04-10 mėn.) bei paukščių gausos dinamiką jose;

d) registruoti nesubrendusių (nesiveisiančių) ir nesėkmingai besiveisusių gervių maitinimosi vietas bei paukščių gausos dinamiką jose (04-10 mėn.).

2) Išbandyti gervių gaudymo ir individualaus žymėjimo metodikas.

3) Analizuoti ir viešinti surinktus duomenis.

4) Šalutinis uždavinys – Lietuvos moksleivių ir studentų tarpe skleisti žinias apie LEU ir LOD, ir siekti kuo daugiau jaunų žmonių sudominti gamtos stebėjimais ir visuomeniniais paukščių tyrimais.

Tyrimų vizija ir metodika

Tikimasi, kad į visuomeninius gervės ekologijos tyrimus Lietuvoje įsijungs iniciatyvūs pavieniai tyrėjai ir jų grupės, kurie turėtų palaikyti ryšius su projekto vadovu bei, esant neaiškumams, su juo konsultuotis, bendrauti. Tikimės, kad į projekto veiklą aktyviai įsijungs ir nauji jaunieji tyrėjai, ypač moksleiviai. Savo ruožtu, projekto vadovas turėtų bendrauti su visuomeniniais tyrėjais, juos konsultuoti ir bent kartą metuose viešai supažindinti su projekto rezultatais. Svarbiausias projekto partneris yra Lietuvos ornitologų draugija. Projektas turėtų palaikyti ryšius ir bendrauti su formaliomis ir neformaliomis gervių moksliniais tyrimais ir apsauga užsiimančiomis grupėmis bei pavieniais asmenimis užsienyje ir palaipsniui perimti jų gerąją patirtį. Savo ruožtu Lietuvoje projektas turėtų didinti studentų ir kitų tyrėjų kompetencijas paukščių ekologijos tyrimo srityje.

Ką būtina žinoti tyrėjams: metodiniai patarimai

Visi tyrėjai turi vieningai vertinti įvairius pilkųjų gervių stebėjimo faktus. Vertindami tą patį konkretų faktą jie visuomet privalo padaryti vienodą metodiškai pagrįstą išvadą. Svarbiausia, kad tyrėjai teisingai suprastų metodikos nuostatas kokiu atveju galima teigti, jog išaiškinta pilkosios gervės „Galimai besiveisianti pora“ ir kokiu (tikrai) „Besiveisianti pora“; kokią vietą reikia pripažinti tik „galima“, o kokią tikrai „įrodyta“ veisimosi vieta bei kokia vieta laikytina tikra (pilnai įrodyta), o kokia tik „galima“ maitinimosi vieta. Svarbiausi tokio vertinimo principai yra detalizuoti 1 ir 2 lentelėse.

1a ir 1b uždaviniai : registruoti gervių veisimosi vietas (04-06 mėn.); registruoti besiveisiančių paukščių maitinimosi vietas (04-06 mėn.)

Žinoma, kad pilkosios gervės dažniausiai lizdus suka šlapiose miško vietose (detaliau žr.: Platesnė informacija apie pilkąją gervę – Biologija). Naujausi faktai rodo, kad jų lizdų pasitaiko ir mažose vandeningose medžiais ir/arba krūmais apaugusiose agrarinio kraštovaizdžio pelkutėse, kartais visai nenuošaliose vietose – arti kelių, žmonių sodybų.

Atminkite, kad sausose vietose rasti gervės lizdą būtų sensacija. Jei Jūs tik pradedate paukščių tyrimus, stebėjimus, neturėtumėte specialiai vaikščioti vietose, kur labai tikėtina gali būti gervės lizdas (vandeningose pelkutėse). Atsitiktinai gervių lizdą pastebėjus iš toliau, jokiu būdu nereikia prie jo eiti. Priešingai, turėtumėte gerves prie lizdo trikdyti kuo trumpiau. Dažniausiai inkubuojanti kiaušinius gervė besiartinantį žmogų pastebi pirma ir iš pakankamai toli. Tokiu atveju ji dažniausiai slapstydamasi stengiasi nuo jo nutolti nepastebėta. Žmogui esant netoli lizdo, gervė, suprantama, jo negina nei nuo žmogaus, nei nuo natūralių plėšrūnų (pvz., kranklių, pilkųjų varnų, lapių, mangutų ir kt.). Todėl dėtis, nuo kurių žmonės tyčia ar netyčia pabaido gervių porą, plėšrūnai sunaikina lengviau ir dažniau.

Sukdamos lizdą, kiaušinių inkubavimo metu ir pakol pirmamečiai jaunikliai dar neskraido (labiausiai tikėtina – 03-05 mėn.) gervės laikosi arba poromis, arba tam tikrais momentais ir po vieną. Kuomet vienas poros narys šildo dėtį, kitas budi ir saugo lizdą, maitinasi. Tačiau jei arti lizdo maisto stinga, poros nariai kartu ar pakaitomis skrenda maitintis tolėliau (spėjama – iki 1-2 km atstumu). Todėl Jūs turėtumėte būti pastabūs, ir, jei stebėjote vieną ar du individus, turite įsidėmėti tą vietą. Pirmiausiai Jūs turite įvertinti kaip elgėsi Jūsų matytos gervės (kalbame tik apie stebėtą 1 ar 2 individus) ir kur Jūs jas matėte. Iš šios informacijos ir tenka daryti išvadą ar Jūs stebėjote toje vietovėje būtent besiveisiančias gerves. Taigi, svarbu nustatyti ar stebėti paukščiai yra veisimuisi tinkamoje aplinkoje (pvz., vandeningoje ir bent dalinai sumedėjusiais augalais apaugusioje pelkutėje atvirame kraštovaizdyje arba šlapiame miško masyve). Dažniausiai besiveisiantys paukščiai šiuo laikotarpiu iš veisimosi vietų (nuo lizdo) gali skraidyti į laukus maitintis, o pasimaitinę grįžti atgal prie lizdo ar į jauniklių auginimo vietą.

LaikasStebėtų suaugusių paukščių skaičiusStebėjimo rezultatai, faktaiStebėjimo rezultatų, faktų vertinimas ir išvados*Patarimai
III-VII mėn.1-2Paukščiai stebėti veisimuisi netinkamoje buveinėje (pvz., dirbamame lauke, pievoje, ganykloje)Tai gali būti besiveisiantys individai. Gali turėti lizdą iki 1-2 km atstumu.
Galimai maitinimosi vieta. Galimai besiveisianti pora.
Stebėti ar ten pat artimiausiomis dienomis matysite gerves pakartotinai.
III-VII mėn.1-2Pakartotinai (ne mažiau 3 kartus su mažiausiai 3 dienų tarpais) stebėti paukščiai veisimuisi netinkamoje aplinkoje (pvz., dirbamame lauke ar pievoje, ganykloje)Tai gali būti besiveisiantys individai. Gali turėti lizdą iki 1-2 km atstumu.
Maitinimosi vieta.
Galimai besiveisianti pora.

Apsilankyti dirbamame lauke (žemės ūkio pasėlių lauke) ir išsiaiškinti (jei pavyks) kokia tai kultūra, kuo galimai gervės maitinosi, ar galima pastebėti kokius nors gervių padarytus nuostolius.
III-VII mėn.1-2Jums pakankamai gerai žinomoje vietovėje stebėti neaukštai skrendantys paukščiai. Skridimo kryptis leidžia manyti, kad paukščiai skrenda iš galimos veisimosi vietos (jums žinoma pelkė, šlapias su balomis miškas) į laukus (žemės ūkio plotus) arba priešinga kryptimiTai gali būti besiveisiantys individai. Gali turėti lizdą ir maitinimosi vietą iki 1-2 km atstumu.
Galimai maitinimosi vieta.
Galimai besiveisianti pora.

Artimiausiu metu apsilankyti dirbamuose laukuose, kur, jūsų manymu matytos gervės gali maitintis ir(arba) apsilankyti Jūsų manymu galimoje veisimosi vietoje, tikintis, kad gerves pavyks pamatyti ar išgirsti jų balsus.
III-VII mėn.1-2Stebėti paukščiai veisimuisi tinkamoje aplinkoje (pvz., vandeningoje ir bent dalinai sumedėjusiais augalais apaugusioje pelkutėje atvirame kraštovaizdyje arba šlapiame miške)Tai gali būti besiveisiantys individai. Pora gali turėti (turėjo) lizdą visiškai arti.
Galimai veisimosi vieta.
Galimai besiveisianti pora.

Pasišalinkite iš vietos, kur pamatėte paukščius. Užsirašykite stebėjimo datą ir individų skaičių.
Nuo gegužės vidurio periodiškai vėl lankykitės šioje vietoje, tikslu rasti naudotą gervės lizdą ar pamatyti pačias gerves.
III-VII mėn.1-2Stebėti paukščiai veisimuisi netinkamoje buveinėje, bet iki kelių šimtų m atstumu nuo tinkamos buveinės esančioje vietoje (pvz., nebūtinai šlapiame miške, pelkėje, bet netoli vandeningų šlapių vietų miške, pelkėje)Tai gali būti besiveisiantys individai. Pora gali turėti (turėjo) lizdą visiškai arti.
Galimai veisimosi vieta.
Galimai besiveisianti pora.

Skubiai pasišalinti. Užsirašyti stebėjimo datą ir individų skaičių. Nuo gegužės vidurio periodiškai vėl lankykitės šioje veisimuisi tinkamoje buveinėje, tikslu rasti naudotą gervės lizdą ar pamatyti suaugusius paukščius (paukštį) su neskraidančiu jaunikliu (jaunikliais).
III-VII mėn.0-2Rastas gervės lizdas su kiaušiniais ar jaunikliais; su kiaušinių lukštais; stebėti 1-2 neskraidantys jaunikliai (be suaugusių paukščių (tėvų) arba su jais). Veisimosi vieta.
Besiveisianti pora.
Radus lizdą su kiaušiniais ar jaunikliais reikia skubiai nuo jo pasišalinti. Užsirašyti stebėjimo datą ir kiaušinių/jauniklių skaičių. Ateityje, kol dėtis inkubuojama, nesiartinti prie lizdo. Vėliau lizdą patikrinti ir išsiaiškinti ar sėkmingai ir kiek jauniklių išsirito. Jei dėtis žuvo, gal galima nustatyti priežastis?
III-VII mėn.> 2 (daugiau nei 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių. Būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai gali laikytis pasklidžiai.)Dienos metu stebėti paukščiai maitinimuisi tinkamoje buveinėje (pvz., dirbamame lauke ar pievoje, ganykloje, atviroje pelkėje)Tai labiausiai tikėtina yra nesiveisiantys (nesubrendę arba nesėkmingai bandę veistis) individai.
Galima manyti, kad iki kelių ar net keliolikos km atstumu yra pastovi ar pusiau pastovi gervių nakvynių vieta.
Maitinimosi vieta.
Nesiveisiančios gervės.

Užsirašyti stebėjimo datą ir individų skaičių.
Ten pat ir artimose apylinkėse periodiškai lankytis vėl, tikslu nustatyti kur ir kiek gervių maitinasi. Kai tik yra galimybė – nepabaidant paukščių išsiaiškinkite kokios kultūros lauke gervės maitinasi, ar pavyko pastebėti kokius nors gervių padarytus nuostolius.
III-VII mėn.> 2 (daugiau nei 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai laikytis pasklidžiai)Pakartotinai (ne mažiau 3 kartus su mažiausiai 3 dienų tarpais) dienos metu stebėti paukščiai toje pačioje maitinimosi buveinėje (pvz., tame pačiame dirbamame lauke ar pievoje, ganykloje)Tai tikriausiai yra nesiveisiantys (nesubrendę arba nesėkmingai bandę veistis) individai.
Iki kelių (gal ir keliolikos) km atstumu turėtų būti jų pastovi ar pusiau pastovi nakvynių vieta.
Svarbi maitinimosi vieta.
Nesiveisiančios gervės.

Apsilankyti dirbamuose laukuose (žemės ūkio pasėlių laukuose) ir kitose vietose, kur pakartotinių ankstesnių apsilankymų metu buvo stebėtos besimaitinančios gervės ir išsiaiškinti (jei pavyks) kokios tai kultūros, kuo galimai gervės maitinosi, ar pavyko pastebėti kokius nors gervių padarytus nuostolius.
III-VII mėn.> 2 (daugiau nei 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai laikytis pasklidžiai)Jums pakankamai gerai žinomoje vietovėje anksti ryte (pieš patekant saulei ar jai neseniai patekėjus) arba vėlai vakare (prieš pat saulėlydį, ar saulei jau nusileidus bei prietemoje) stebėtas neaukštai skrendančių paukščių būrys ar atskiros grupės, gal būt girdėti ir paukščių bendravimo balsai. Skridimo kryptis leidžia manyti, kad paukščiai skrenda iš galimos nakvynių vietos (jums žinoma atvira ar pusiau atvira pelkė, išeksploatuotas durpynas, šlapia pieva, seklūs vandens telkiniai ar pelkėti jų pakraščiai) į laukus (žemės ūkio plotus) arba priešinga kryptimiTai nesiveisiantys (nesubrendę arba nesėkmingai bandę veistis) individai. Iki kelių (gal ir keliolikos) km atstumu yra jų pastovi ar pusiau pastovi nakvynių vieta.
Nesiveisiančios gervės.
Artimiausiu metu dieną apsilankyti dirbamuose laukuose, kur, jūsų manymu matytos gervės gali maitintis ir(arba) vėlai vakare ar anksti ryte prieš tekant saulei apsilankyti jūsų manymu galimoje nakvojimo vietoje, tikintis, kad gerves pavyks pamatyti ar išgirsti, ir taip išsiaiškinti tokias gervėms ekologiškai svarbias vietas.
III-VII mėn.> 2 (daugiau nei 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai gali laikytis pasklidžiai)Anksti ryte (pieš patekant saulei ar jai neseniai patekėjus) arba vėlai vakare (prieš pat saulėlydį, ar saulei jau nusileidus bei prietemoje) stebėtas paukščių būrys ar bent girdėti daugelio paukščių balsai nakvynei tinkamoje buveinėje (pvz., atvira ar pusiau atvira pelkė, išekploatuotas durpynas, šlapia pieva, seklus vandens telkinys ar pelkėti jo pakraščiai, kt.)Tai nesiveisiantys (nesubrendę arba nesėkmingai bandę veistis) individai galimoje nakvynės vietoje.
Nesiveisiančios gervės.
Nakvynių vieta.

Užsirašykite stebėjimo datą ir, jei nustatėte, individų skaičių.
Periodiškai bent kas savaitę apsilankykite vėl, tikslu nustatyti nakvojančių individų skaičių.
III-VII mėn.> 2 (daugiau nei 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai gali laikytis pasklidžiai)Pakartotinai (ne mažiau 3 kartus su mažiausiai 3 dienų tarpais) anksti ryte (pieš patekant saulei ar jai neseniai patekėjus) arba vėlai vakare (prieš pat saulėlydį, ar saulei jau nusileidus bei prietemoje) stebėtas paukščių būrys ar bent girdėti daugelio paukščių balsai nakvynei tinkamoje buveinėje (pvz., atvira ar pusiau atvira pelkė, išekploatuotas durpynas, šlapia pieva, seklus vandens telkinys ar pelkėti jo pakraščiai, kt.)Tai nesiveisiančių (nesubrendusių ir(arba) nesėkmingai bandžiusių veistis) individų nakvynės vieta.
Nesiveisiančios gervės.
Nakvynių vieta.
Užsirašykite stebėjimo datą ir, jei nustatėte, individų skaičių.
Periodiškai bent kas savaitę apsilankykite vėl, tikslu nustatyti nakvojančių individų skaičių.

* – Išvados pateiktos pajuodintu šriftu.

1c ir 1d uždaviniai: registruoti nesubrendusių ir todėl nesiveisiančių bei nesėkmingai besiveisusių gervių vasaros bei rudens nakvynės (vadinamų sankaupų) vietas (04-10 mėn.) bei paukščių gausos dinamiką jose; registruoti nesubrendusių (nesiveisiančių) ir nesėkmingai besiveisusių gervių maitinimosi vietas bei paukščių gausos dinamiką jose (04-10 mėn.)

LaikasStebėtų suaugusių paukščių skaičiusStebėjimo rezultatai, faktaiStebėjimo rezultatų, faktų vertinimas ir išvados* Patarimai
VII-X mėn.> 2 (daugiau nei 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių. Gali būti kartu su skraidančiais jaunikliais; būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai gali laikytis pasklidžiai.Dienos metu stebėti paukščiai maitinimuisi tinkamoje buveinėje (pvz., dirbamame lauke ar pievoje, ganykloje, atviroje pelkėje).Tai gali būti įvairaus amžiaus paukščiai (įskaitant ir tų pačių metų skraidančius jauniklius). Galima manyti, kad iki kelių ar net keliolikos km atstumu yra pastovi ar pusiau pastovi gervių nakvynių vieta.
Maitinimosi vieta.
Užsirašyti stebėjimo datą ir individų skaičių.
Ten pat ir artimose apylinkėse periodiškai lankytis vėl, tikslu nustatyti kur ir kiek gervių maitinasi. Kai tik yra galimybė – nepabaidant paukščių išsiaiškinkite kokios kultūros lauke gervės maitinasi, ar pavyko pastebėti kokius nors gervių padarytus nuostolius.
VII-X mėn.> 2 (daugiau nei 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai laikytis pasklidžiai.Pakartotinai (ne mažiau 3 kartus su mažiausiai 3 dienų tarpais) dienos metu stebėti paukščiai toje pačioje maitinimosi buveinėje (pvz., tame pačiame dirbamame lauke ar pievoje, ganykloje)Tai gali būti įvairaus amžiaus paukščiai (įskaitant ir tų pačių metų skraidančius jauniklius). Galima manyti, kad iki kelių ar net keliolikos km atstumu yra pastovi ar pusiau pastovi gervių nakvynių vieta. Svarbi maitinimosi vieta. Apsilankyti dirbamuose laukuose (žemės ūkio pasėlių laukuose) ir kitose vietose, kur pakartotinių ankstesnių apsilankymų metu buvo stebėtos besimaitinančios gervės ir išsiaiškinti (jei pavyks) kokios tai kultūros, kuo galimai gervės maitinosi, ar pavyko pastebėti kokius nors gervių padarytus nuostolius.
VII-X mėn.> 2 (daugiau nei 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai laikytis pasklidžiai.Jums pakankamai gerai žinomoje vietovėje anksti ryte (pieš patekant saulei ar jai neseniai patekėjus) arba vėlai vakare (prieš pat saulėlydį, ar saulei jau nusileidus bei prietemoje) stebėtas neaukštai skrendančių paukščių būrys ar atskiros grupės, gal būt girdėti ir paukščių bendravimo balsai. Skridimo kryptis leidžia manyti, kad paukščiai skrenda iš galimos nakvynių vietos (jums žinoma atvira ar pusiau atvira pelkė, išeksploatuotas durpynas, šlapia pieva, seklūs vandens telkiniai ar pelkėti jų pakraščiai) į laukus (žemės ūkio plotus) arba priešinga kryptimi.Iki kelių (gal ir keliolikos) km atstumu, tikėtina yra jų pastovi ar pusiau pastovi gervių nakvynių vieta.
Netoliese gali būti gervių nakvynių vieta.
Artimiausiu metu dieną apsilankyti dirbamuose laukuose, kur, jūsų manymu matytos gervės gali maitintis ir(arba) vėlai vakare ir anksti ryte prieš tekant saulei apsilankyti jūsų manymu galimoje nakvojimo vietoje, tikintis, kad gerves pavyks pamatyti ar išgirsti, ir taip išsiaiškinti tokias gervėms ekologiškai svarbias vietas.
VII-X mėn.> 2 (daugiau nei 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai gali laikytis pasklidžiai.Anksti ryte (pieš patekant saulei ar jai neseniai patekėjus) arba vėlai vakare (prieš pat saulėlydį, ar saulei jau nusileidus bei prietemoje) stebėtas paukščių būrys (atskrendantis ir besileidžiantis; ar kylantis ir nuskrendantis) ar bent girdėti daugelio paukščių balsai nakvynei tinkamoje buveinėje (pvz., atvira ar pusiau atvira pelkė, išekploatuotas durpynas, šlapia pieva, seklus vandens telkinys ar pelkėti jo pakraščiai, kt.).Tai gervės nakvynės vietoje.
Nakvynių vieta.

Užsirašykite stebėjimo datą ir, jei nustatėte, individų skaičių.
Periodiškai bent kas savaitę apsilankykite vėl, tikslu nustatyti nakvojančių individų skaičių.
III-X mėn.> 2 (daugiau nei 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai gali laikytis pasklidžiai)Pakartotinai (ne mažiau 3 kartus su mažiausiai 3 dienų tarpais) anksti ryte (pieš patekant saulei ar jai neseniai patekėjus) arba vėlai vakare (prieš pat saulėlydį, ar saulei jau nusileidus bei prietemoje) stebėti paukščiai (atskrendantys ir besileidžiantys; ar kylantys ir nuskrendantys) ar bent girdėti jų balsai nakvynei tinkamoje buveinėje (pvz., atvira ar pusiau atvira pelkė, išekploatuotas durpynas, šlapia pieva, seklus vandens telkinys ar pelkėti jo pakraščiai, kt.).Tai nesiveisiančių (nesubrendusių ir(arba) nesėkmingai bandžiusių veistis) individų nakvynės vieta.
Svarbi nakvynių vieta.
Užsirašykite stebėjimo datą ir, jei nustatėte, individų skaičių.
Periodiškai bent kas savaitę apsilankykite vėl, tikslu nustatyti nakvojančių individų skaičių.

* – Išvados pateiktos pajuodintu šriftu.

2 uždavinys: Išbandyti gervių gaudymo ir individualaus žymėjimo metodikas

Kitų tyrėjų patirtis gerves gaudant rodo, kad tai padaryti yra santykinai sudėtinga. To priežastys dažniausiai yra kelios. Įgijus tam tikrą patirtį sugauti neskraidančius jauniklius yra įmanoma. Čia didelę patirtį yra sukaupę Vokietijos pilkosios gervės tyrimų grupės tyrėjai.

Suaugę gervės yra labai atsargios ir gerai perpranta žmonių kėslus, todėl jas sugauti nėra paprasta. Dažniausiai gaudant gerves siekiama jas pripratinti lankytis nuolatinėje maitinimo vietoje. Vienas geriausių pašarų, siekiant privilioti gerves, yra kukurūzai.

Turime informacijos, jog Lietuvoje kai kur gervės lankosi prie medžiotojų įrengtų medžioklės bokštelių, prie kurių kukurūzų ar kviečių grūdais yra viliojami šernai. Šiemet mes norime bandyti gaudyti besiveisiančias gerves, kurios šernų viliojimo vietas lankys su jaunikliais. Bandysime sugauti ir individualiai pažymėti ne pavienius paukščius, o kartu jų šeimas (suaugusius paukščius (tėvus) su jaunikliais (jaunikliu)). Todėl prašome visų, kas žinos apie tokius faktus, jog besiveisiančios gervės (suaugę individai vieni ar su jaunikliais) lankosi prie šernų šėryklų ar viliojimo vietų arti medžioklės bokštelių, operatyviai informuoti projekto vadovą. Su Jumis bendrausime individualiai ir aiškinsimės apie konkrečias galimybes gervių šeimas gaudyti. Numatyta tam tikslui naudoti distanciniu būdu valdomą santykinai didelį užmetamą (vadinamą „patrankinį“) tinklą. Planuojame gerves individualiai žymėti spalvotais žiedais arba(ir) radijo siųstuvais.

3 uždavinys: Analizuoti ir viešinti surinktus duomenis

Uždavinys formuojamas daugiausiai LEU studentams ir dėstytojams. Jei atsirastų tuo besidominčių tyrėjų, informuokite apie tai projekto vadovą. Stengsimės būti atviri Jūsų pageidavimams.