Rudeninė migracija

Tyrimo objekto gaudymo ir žymėjimo vieta ir jo judėjimas aplink šią vietą iki rudeninės migracijos pradžios.


Ukmergės rajone rugsėjo 3 dieną sugauta ir metaliniu bei spalvotais žiedais pažymėta ir specialiu radijo bangomis veikiančiu siųstuvu-imtuvu aprūpinta suaugusi pilkoji gervė dar apie 2 savaites praleido arti sugavimo vietos. Toje vietovėje vyravo agrarinis kraštovaizdis – dideli laukai, nedideli miškeliai. Gervių rudeninės migracijos starto buvo tikimasi nuo rugsėjo 25 dienos, kuomet Pietų Lietuvoje stebėjome pirmąsias masiškai tranzitu praskrendančių gervių virtines. Tačiau mūsų pažymėta gervė (ji buvo atsitiktinai pasirinkta iš paukščių būrio rudens sankaupų vietoje Ukmergės rajone) iš Lietuvos išskrido rugsėjo 27 d.

Mūsų tiriamoji gervė pastebėta Linum vietovėje Vokietijoje (E. Bauchmann nuotrauka).


Pirmas sustojimas buvo jau Lenkijoje netoli Mikolajki miestelio. Kitą dieną migruodama be sustojimo per naktį ji perskrido visą Lenkiją ir sustojo dienoti Vokietijoje kiek į vakarus nuo Berlyno. Čia ji laikėsi apie du mėnesius. Šio metu ji buvo tiesiogiai užfiksuota Vokietijos mokslininkų netoli Linum vietovės.

Ilgiausias kelias rudeninės migracijos metu (apie 1015 km). Nuo Prancūzijos Neverso miesto iki seklaus ežero Laguna de Gallocanta apylinkių Ispanijoje.


Pagaliau lapkričio 26 dieną apie 18 val. ji pradėjo skristi pietvakarių kryptimi. Lapkričio 27 dieną apie 7 val. buvo gauti duomenys, kad gervė yra Prancūzijoje, netoli Neverso. Tai reiškia, kad žymėta gervė per naktį praskrido apie 380 km. Lapkričio 28 dieną ji vėl keliavo. Nuo Neverso paukštis pasuko pietryčių kryptimi, aplenkė aukščiausias Pirėnų kalnų vietas ir galiausiai pasiekė seklaus ežero Laguna de Gallocanta apylinkes pusiaukelėje tarp Saragosos ir Madrido Ispanijoje. Iš viso gervė be pertraukos nuskrido apie 1015 km.

Aukščiausias taškas migracijos kelyje – 2844 m virš Pirėnų kalnų. Kairiame žemėlapyje žaliu kvadratu pavaizduotas aukščiausias taškas visame migracijos kelyje. Dešiniame – šis taškas (raudonas kvadratas) trimatiniame vaizde.


Šio skrydžio metu buvo pasiektas ir rekordinis stebėjimo metu skrydžio aukštis - 2844 m (absoliutus aukštis).

Gervės judėjimas Laguna de Gallocanta apylinkėse nuo lapkričio 29 iki gruodžio 24 dienos.


Manėme, kad Laguna de Gallocanta yra jos pagrindinė žiemojimo vieta šioje šalyje.

Gervės judėjimas nuo Laguna de Gallocanta iki galutinės žiemojimo vietos Ektremadūros regione nuo gruodžio 25 iki gruodžio 27 dienos.


Tačiau gruodžio 25 dieną paukštis pradėjo skrydį link Embalse de Buendia, kur sustojo nakčiai. Kitą dieną ji tęsė skridimą toliau ir nakvojo Embalse de Orellana. Gruodžio 27 dieną pasiekė Laguna de Muriel tarp Madrigalejo ir Vegas Atlas miestų (Eksrtremadūros regione).

Gervės judėjimas galutinėje žiemojimo vietoje Ektremadūros regione nuo gruodžio 27 dienos iki vasario 24 dienos.


Gervės judėjimas galutinėje žiemojimo vietoje Ektremadūros regione nuo gruodžio 27 dienos iki vasario 24 dienos.


Iki vasario 25 dienos paukštis tebebuvo šioje vietovėje. Taigi jau galime daryti išvadą, kad, žiemodama Ispanijoje, žymėtoji gervė kaitalioja buvimo vietas ir klajoja santykinai labai didelėje teritorijoje. Kaip rodo Ispanijos mokslininkų darbai, tai yra normalus reiškinys, kada gervės nuo lapkričio iki gruodžio palieka Laguna de Gallocanta ir skrenda į Ekstremadūros regioną. Tai vyksta dėl maisto trukumo Laguna de Gallocanta vietovėje (Alonso et al., 1992, 1994). Pagal J. A. Alonso, J. C. Alonso ir G. Nowald (2008) pasiūlytą klasifikaciją mūsų žymėtąją gervę galima priskirti prie pirmos grupės (gervių, kurios žiemojo Ekstremadūroje, bet reguliariai sustodavo Laguna de Gallocanta).
Rudeninės migracijos trukmė nuo rugsėjo 27 dienos iki lapkričio 28 dienos, t.y. apie 63 dienas. Žiemojimo trukmė skaičiuojama nuo lapkričio 28 dienos iki vasario 25 dienos, t.y. iš viso apie 90 dienų. Visos migracijos ilgis (nuo žymėjimo vietos Lietuvoje iki galutinės žiemojimo vietos Ekstremadūros regione) yra 5 759 km.